Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemų naudojimo Lietuvos įmonėse tyrimas (2016 metai)

Autorius: UAB "Informacinės konsultacijos"

Įžanga

Tyrimo ataskaita pdf. formatu: ERP Tyrimas 2016 m.

UAB „Informacinės konsultacijos“ atliko pirmą nepriklausomą kiekybinį tyrimą apie Lietuvoje naudojamas finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemas (VVS). Tyrimas skirtas įmonėms, kurios renkasi, naudoja, planuoja naujinti ar keisti VVS, bei įmonėms, kurios kuria, diegia VVS, o taip pat visiems, kam įdomu, su kokiomis sistemomis ir kaip sekasi įmonėms valdyti veiklos informaciją Lietuvoje.

Šioje sutrumpintoje tyrimo ataskaitoje rasite atsakymus:

  1. koks yra VVS naudotojas: ką naudoja, ko tikisi iš sistemos ir kokie jo tolimesni planai?
  2. kaip naudotojas vertina naudojamą VVS: kurios savybės ir funkcinės sritys tenkina, o kurios ne?
  3. kaip pavyko VVS diegimas, ar pateisino lūkesčius?

Kurios VVS yra dažniausiai naudojamos ir geriausiai vertinamos, jų pasiskirstymas pagal užimamą rinkos dalį, jų funkcinių ir kitų savybių palyginimas, diegimo, lojalumo, sukurtos naudos palyginimas pateikiami išplėstinėje ataskaitoje. Tyrimą planuojama vykdyti periodiškai siekiant pamatyti rinkos dinamiką ir tendencijas.

Tyrimo metodika

Kiekybinis tyrimas buvo atliktas 2016 m., vykdant apklausą telefonu.
Populiacija – Lietuvos įmonės, kurios vykdo ūkinę – komercinę veiklą ir kurių apyvarta virš 5 mln. Eur. per metus ir kuriose dirba daugiau
kaip 50 darbuotojų (2014-2015 metų duomenimis).
Respondentas: populiacijos įmonės finansų vadovas / finansų direktorius arba įmonės vadovas.
Atranka: reprezentatyvi, Lietuvos įmonių atsitiktinė atranka pagal apyvartos dydį (apyvarta virš 5 mln. Eur.) ir darbuotojų skaičių (daugiau
kaip 50 darbuotojų) 2014-2015 metų duomenimis.
Imtis – 180 apklaustų respondentų, užpildant klausimyną.

1. Lietuvos įmonės, naudojančios VVS, profilis

Tipinis Lietuvos VVS naudotojas:

  • lojalus: VVS įdiegta daugiau kaip prieš 5-10 metų, sistemos keisti neplanuoja;
  • nedaug darbo vietų: iki 20 naudotojų;
  • nauda, kurios siekė įdiegus VVS: didesnė kontrolė, išaugęs produktyvumas/efektyvumas, sumažėjęs duomenų dubliavimas, duomenų patikimumas/teisingumas, pagerėjęs spendimų priėmimas;
  • dažniausiai pasiekta nauda įdiegus VVS: pagerėjęs sprendimų priėmimas, sumažintos veiklos sąnaudos, padidintas duomenų patikimumas, teisingumas;
  • mažiausiai pasiektos naudos įdiegus VVS: sumažintas atsargų lygis, pagerintas bendradarbiavimas su tiekėjais, klientais;
  • dažniausia naudojamos VVS funkcinės sritys: finansų apskaita, atsargų valdymas, analitinių ataskaitų sudarymas, pardavimų valdymas, pirkimų valdymas.

Respondentų apžvalga

Tyrime dalyvavo įmonės, kurių apyvarta yra didesnė nei 5 mln. EUR ir jose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Tyrime dalyvavusių respondentų įmonės veikia gamybos (36 proc.), prekybos (32 proc.) ir paslaugų (32 proc.) sektoriuose.

89 proc. tyrimo respondentų teigė, kad jų įmonės naudoja VVS. Kita 11 proc. dalis respondentų įmonių nenaudoja VVS dėl skirtingų priežasčių: nemato naudos/poreikio, jų apskaitą vykdo išorinės įmonės, VVS nėra numatyta lėšų, tokios sistemos vertinamos kaip per brangios ir per sudėtingos ir pan. Daugiausiai VVS naudoja gamybos sektoriaus įmonės (37 proc.).

84 proc. tyrimo respondentų teigė, kad jų įmonės naudoja vieno gamintojo VVS sistemą, likusi dalis (16 proc.) naudoja 2-3 gamintojų sistemas.

Print

VVS naudojimo trukmė

Dauguma įmonių VVS yra įsidiegusios prieš daugiau nei 10 metų (44 proc.) ir prieš 5-9 metus (29 proc.). Iki 2 metų įsidiegusių VVS įmonių sudaro tik 21 proc.

Print

Planai

Dauguma įmonių nenumato keisti turimos sistemos, daugiausia jos planuoja atnaujinti sistemos versiją (44 proc.), plėsti sistemos funkcionalumą (27 proc.).  Didesnių pokyčių, susijusių su sistemos keitimu, papildomų vietų įsigijimu, dauguma įmonių nenumato: įsigyti naują sistemą numato 9 proc. įmonių, įsigyti papildomas darbo vietas – 8 proc. 31 proc. įmonių nenumato jokių pokyčių.  VVS naudotojų vidutinis lojalumas – 91 proc. (Respondentų dalis, kuri neplanuoja keisti sistemos).

Print

VVS naudotojų kiekis

Dauguma įmonių VVS yra įsidiegusios prieš daugiau nei 10 metų (44 proc.) ir prieš 5-9 metus (29 proc.). Iki 2 metų įsidiegusių VVS įmonių sudaro tik 21 proc.

Print

VVS funkcionalumas

Įmonės naudoja platų spektrą VVS funkcionalumų ir respondentai vertina jį palankiai. Praktiškai visos įmonės VVS taiko finansų apskaitai (99 proc.). Dauguma naudoja VVS valdyti pirkimus (80 proc.), pardavimus (83 proc.), atsargas (85 proc.). 85 proc. įmonių naudoja VVS atlikti veiklos analitiką. Beveik pusė įmonių naudoja tokias funkcines sritis kaip sandėliavimo vietų ir adresų valdymas, darbas su tiekėjais/pirkėjais internetu, biudžetavimas. Mažiausiai naudojamas projektų valdymo ir įrengimų priežiūros valdymo (CMMS) funkcionalumas.

Print

Nauda

Visi respondentai teigė, kad įmonė įsidiegus VVS tikėjosi gauti naudą. Pagrindiniai lūkesčiai buvo: padidinti kontrolę (74 proc.), padidinti produktyvumą ir efektyvumą (67 proc.), sumažinti duomenų dubliavimą (58 proc.), padidinti duomenų patikimumą/teisingumą (58 proc.). Didesnių skirtumų tarp siekiamos naudos priklausomai nuo naudojamos sistemos nėra. Visų VVS  naudotojų lūkesčiai, nepriklausomai nuo sistemos, panašūs.

Print

63 proc. respondentų vertina, kad nauda buvo pasiekta ir tik 3 proc. apklaustųjų mano, kad įdiegus VVS naudos nebuvo.

Print

Daugiausia respondentų mano, kad įdiegus VVS pavyko pagerinti sprendimų priėmimą (76 proc.), sumažinti veiklos sąnaudas (70 proc.), padidinti duomenų patikimumą, teisingumą (67 proc.). Pagrindiniai lūkesčiai, kuriuos turėjo įmonės, buvo pasiekti tokia dalimi: didesnė kontrolė (74 proc. tikėjosi pasiekti, 59 proc. pasiekė), išaugęs produktyvumas ir efektyvumas (67 proc. tikėjosi pasiekti, 66 proc. pasiekė), sumažėjęs duomenų dubliavimas (58 proc. tikėjosi pasiekti, 60 proc. pasiekė), duomenų patikimumas/teisingumas (58 proc. tikėjosi pasiekti, 67 proc. pasiekė). Daugiausia respondentų mano, kad įdiegus VVS nepavyko sumažinti atsargų lygio (6 proc.) ir pagerinti bendradarbiavimo su tiekėjais, klientais (6 proc.).

Print

2. VVS vertinimas

Naudotojų vertinimai:

  • turimą sistemą vertina palankiai;
  • prasčiau vertinama galimybė sistemą integruoti su kitomis sistemomis bei atlikti paprastus konfigūravimo darbus;
  • naudotojai sistemose palankiausiai vertina šį funkcionalumą: finansų apskaita, pardavimų valdymas, darbo užmokesčio apskaita, pirkimų valdymas, tiekimo valdymas;
  • naudotojai sistemose mažiau palankiai vertina šį funkcionalumą: projektų valdymas, įrengimų priežiūros valdymas (CMMS), gamybos pajėgumų ir išteklių valdymas, gamybos užsakymų valdymas, darbas su tiekėjais / pirkėjais internetu.

Respondentai naudojamas VVS vertina palankiai. VVS veikimas, greitaveika, bendras pasitenkinimas VVS vertinamas gerai (5,6 iš 7 balų). Prasčiau vertinamas VVS pritaikymas integravimui su kitomis sistemomis (4,57 balo),  galimybė lengvai konfigūruoti (pvz., pridėti papildomą lauką) (4,65 balo).

Print

Funkcinių sričių vertinimas

Geriausiai iš naudojamų funkcinių sričių įmonės vertina finansų apskaitą (5,87 balo iš 7). Sritys, kurios rečiau naudojamos VVS, taip pat yra ir prasčiau vertinamos (projektų valdymas, įrengimų priežiūros valdymas (CMMS), gamybos pajėgumų, išteklių, gamybos užsakymų valdymas). Įdomu tai, kad pagal naudojimo populiarumą 2 ir 3 vietoje esantis atsargų valdymas ir veiklos analitika, vertinant  jų pasitenkinimą, nukrito į 6 ir 9 vietas. Tai rodo, kad nors jos ir plačiai naudojamos, bet jomis pasitenkinimas yra mažesnis.Print

3. VVS diegimas

VVS diegimo projekto charakteristikos:

 

  • VVS diegimo trukmė – iki 1 metų;
  • VVS diegimo trukmė ir biudžetas neviršyti;
  • Įmonės veikla po diegimo dažniausiai stabilizuojasi per pusę metų.


Trukmė

Pagal tyrimo rezultatus, dauguma įmonių VVS įsidiegė per vienus metus (86 proc.): per 3-6 mėnesius – 36 proc., per 7-12 mėnesius – 30 proc., iki 3 mėnesių – 20 proc. 8 proc. įmonių diegė VVS daugiau nei 2 metus.
Print

67 proc. respondentų vertina, kad VVS diegimo projektas neviršijo suplanuotos trukmės. 27  proc. respondentų mano, kad užtruko ilgiau nei planuota. 3 proc. respondentų įsidiegė VVS greičiau nei buvo suplanuota.

Print

Biudžetas

58 proc. respondentų vertina, kad VVS diegimo projektas neviršijo suplanuoto biudžeto. Tik 1 proc. respondentų mano, kad viršijo daugiau nei 50 proc.

Print

Stabilizavimas

32 proc. respondentų vertina, kad nereikėjo laiko įmonės veiklos stabilizavimui pradėjus eksploatuoti VVS, 62 proc. respondentų vertina, kad jo reikėjo.  Greitai pavyko stabilizuoti įmonės veiklą (iki 1 mėn.) – 10 proc. įmonių,  nuo vieno mėnesio iki pusės metų – 33 proc. įmonių, daugiau nei pusę metų – 17 proc.

Print

Lietuvoje naudojamos VVS: 

Agnum, Finvalda, IFS, Microsoft Dynamics AX, Microsoft Dynamics NAV, Labbis, Pragma, Rivilė, SAP, Stekas ir kt.


 

Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemų naudojimo Lietuvos įmonėse tyrimo pilnoje ataskaitoje pateikiama:

  • Lietuvoje naudojamų VVS kvadratas
  • Top 10 Lietuvoje populiariausių VVS palyginimas
  • Lietuvos tyrimo rezultatų palyginimas su tarptautiniais tyrimais
  • Top 10 Lietuvoje populiariausių sistemų profiliai

Norėdami gauti išsamią Finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemų naudojimo Lietuvos įmonėse tyrimo ataskaitą, ją galite įsigyti iš UAB „Informacinės konsultacijos“.

KONTAKTAI:

UAB „Informacinės konsultacijos“, Mokslininkų g. 2A, LT-08412, Vilnius

Tel.: +370 5 215 0404, El. paštas: info@konsultacijos.lt

Atgal į sąrašą
Į viršų