„Softconsulting.lt“ 2008 m. spalio mėn. atliko, tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, kiek Lietuvos įmonių darbuotojų nuomone turėtų kainuoti verslo valdymo sistema (liet. trump. – VVS, angl. – ERP) ir kiek ji realiai kainuoja.
Verslo valdymo sistema – integruotas informacinių sistemų sprendimas, skirtas organizacijos išteklių planavimui, valdymui ir apskaitai vykdyti (valdymo, buhalterinė apskaita, finansų valdymas, pardavimų-pirkimų valdymas, operacijų, gamybos, projektų valdymas, logistikos, marketingo, ryšių su klientais valdymas, personalo valdymas, darbo užmokestis).
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Lietuvoje yra 63 561 (2008 m.) įmonių ir 495 (2006 m.) verslo programinę įrangą kuriančios, atstovaujančios ar diegiančios įmonės.
Tyrimo metu buvo apklausiami darbuotojai iš 87 Lietuvos įmonių: 40 iš jų yra programinės įrangos įmonės, 47 – verslo valdymo sistemų esami ar potencialūs naudotojai.
1. Tyrimo rezultatai
1.1 Programinės įrangos įmonių atsakymų rezultatai
Didžiausia respondentų dalis iš programinės įrangos (PĮ) įmonių – tai labai mažos (40 proc.) arba mažos įmonės (38 proc.), pradėjusios savo veiklą prieš 1-3 ar 4-7 metus (atitinkamai 33 ir 22 proc.).
Apklausiant PĮ įmones, visų pirma siekta išsiaiškinti, ar jie patys gamina bei diegia VVS. Iš rezultatų paaiškėjo, kad dauguma jų (74 proc.) yra verslo valdymo kūrėjai ir diegėjai. 26 proc. apklaustųjų verslo valdymo sistemų negamina ir nediegia.
Absoliučios respondentų daugumos nuomone, verslo valdymo sistemas vertėtų diegtis vidutinio dydžio ir didelėms įmonėms: 77 proc. mano, kad verta diegtis įmonėms, kuriose yra nuo 51 iki 100 darbuotojų, 82 proc. – nuo 101 iki 250 darbuotojų, 80 proc. – daugiau nei 250 darbuotojų. 74 proc. atsakiusiųjų, nurodė kad VVS reikalingas ir mažoms įmonėms, 41 proc. – ir labai mažoms (1 paveikslas).
Paklausus respondentų, kiek, jų nuomone, šiuo metu kainuoja verslo valdymo sistema skirtingo dydžio įmonėms, buvo gauti tokie rezultatai (2 paveikslas).
Kaip galima pastebėti, daugiausia respondentų panašiai galvoja apie labai mažoms įmonės skirtos VVS kainą – 60 proc. mano, kad verslo valdymo sistema rinkoje tokio dydžio įmonėms kainuoja iki 10 000 Lt. Mažiausiai vieninga nuomonė yra apie vidutinio dydžio įmones (nuo 51 iki 250 darbuotojų) – nežymus skirtumas tarp tų, kurie nurodo nedidelę iki 10 000 Lt kainą (7-10 proc.) ir tų, kurie nurodo aukštą – nuo 800 000 iki 1600 000 Lt – kainą (5 proc.).
Panaši situacija yra ir su atsakymais, kokia turėtų būti VVS kaina skirtingo dydžio įmonėms. 63 proc. mano, kad labai mažoms įmonėms VVS turėtų kainuoti iki 10 000 Lt. Vidutinio dydžio įmonėms vyraujančios nuomonės apie verslo valdymo sistemos kaina nėra – tiek mažiausią (iki 10 000 Lt), tiek beveik didžiausią kainą (nuo 800 000 iki 1600 000) nurodo 10-13 proc. respondentų (3 paveikslas).
Kalbant apie verslo valdymo sistemos funkcionalumą, absoliuti dauguma respondentų (4 paveikslas) nurodė, kad VVS turi apjungti beveik visus įvardintus modulius:
Kaip mažiausiai svarbus VVS funkcionalume nurodytas kokybės valdymo modulis – jį pažymėjo 64 proc. respondentų. Be to, 8 proc. respondentų nurodė, kad be paminėtų modulių verslo valdymo sistema turi apimti tokius elementus kaip Business Intelligence (liet. „verslo analitikos sistema“), VVS pritaikymas pagal individualų poreikį, išteklių planavimo, serviso sistemas.
Tyrime siekta nustatyti ne tik, kiek kainuoja verslo valdymo sistema, bet ir kaip jos kainą bei funkcionalumą vertina Lietuvos programinės įrangos įmonės.
Respondentų buvo klausiama nuomonės tiek apie Lietuvoje, tiek apie užsienyje gaminamos VVS kokybę. Atsakiusiųjų vertinimu, užsienyje gaminamos verslo valdymo sistemų kokybė yra aukštesnė nei Lietuvos produktų (5 paveikslas).
Bendras Lietuvoje gaminamų verslo valdymo sistemų vertinimo vidurkis yra 5,71 balai iš 10 vertinimo skalės, o užsienio– 7,56, t. y. importuojama VVS vertinama beveik 2 balais geriau negu Lietuvos verslo valdymo sistema.
Tiek Lietuvos (5,71 balas), tiek užsienio (7,56 balas) produkcijos kaina yra nežymiai aukščiau bendro vertinimo vidurkio, o funkcionalumas – žemiau (Lietuvoje kuriamo VVS funkcionalumas įvertintas 5,49 balais, užsienyje – 7,28 balo).
Respondentai taip pat buvo klausiami, kokią dalį verslo valdymo sistemos kainos turi sudaryti jos įsigijimo licencijos, diegimo darbai bei darbuotojų apmokymai su ja dirbti.
Susumavus duomenis ir išvedus vidurkį, buvo gauti rezultatai (6 paveikslas).
Sistemos licencija turėtų sudaryti 43 proc. verslo valdymo sistemos kainos, diegimo darbai – 37 proc., darbuotojų apmokymai – 20 proc.
Diegiantis verslo valdymo sistemą turėtų būti mokama fiksuota kaina už laiko vienetą, kai galutinė kaina priklauso nuo sistemos diegimui skiriamo laiko sąnaudų – taip mano 62 procentai respondentų. Kita dalis (38 proc.) galvoja, kad klientui turėtų būti pateikiama fiksuota kaina už visą sistemos diegimą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko diegimas truks.
1.2 Verslo valdymo sistemų esamų ar potencialių naudotojų atsakymų rezultatai
Tyrimo metu buvo apklausti tiek tų įmonių, kurios yra įsidiegusios verslo valdymo sistemą (56 proc.), tiek tų, kurios jų neturi (44 proc.), darbuotojai. Tyrime dalyvavo nuo labai mažų (25 proc.) iki didelių (17 proc.) įmonių, gyvuojančių nuo vienerių (21 proc.) iki daugiau nei 12 metų (30 proc.).
Daugumos (59 proc.) Lietuvos labai mažų įmonių darbuotojų nuomone, jų dydžio įmonei verslo valdymo sistema kainuoja iki 10 000 Lt (7 paveikslas). Didžioji dalis (43 proc.) mažų įmonių linkusios manyti, kad sistema kainuoja nuo 10 000 iki 50 000 litų. Vidutinio dydžio įmonės yra mažiausiai vieningos kainos atžvilgiu: mažesnį skaičių turinčios įmonės (nuo 51 iki 100 darbuotojų) mano, kad VVS rinkos kaina yra nuo 50 000 iki 100 000 litų, o didesnį skaičių turinčios (nuo 101 iki 250 darbuotojų) įmonės – tarp 10 000-50 000 ir 400 000 – 800 000 litų intervalų. 50 proc. didelių įmonių nurodė, kad šiuo metu joms norint įsigyti verslo valdymo sistemą reikėtų investuoti nuo 10 000 iki 50 000 Lt.
Paklausus, kiek turėtų kainuoti verslo valdymo sistema jų dydžio įmonei, labai mažos (84 proc.) ir mažos įmonės (72 proc.) pažymėjo, kad jų dydžio įmonėms verslo valdymo sistema turėtų kainuoti iki 10 000 Lt (8 paveikslas). Įmonių, kuriose dirba nuo 51 iki 100 darbuotojų, kainos tolygiai (33,3 proc.) pasiskirstė tarp mažiausio (iki 10 000 Lt) ir 50 000-100 000 Lt intervalų. Įmonių, kuriose dirba nuo 101 iki 250 darbuotojų, vyraujančio pasirinkimo taip pat nebuvo: po 29 proc. respondentų rinkosi tiek neaukštas (10 000-50 000 Lt), tiek didžiausias (800 000-1600 000 Lt) pasiūlytas kainas. Didžiosios įmonės, kas buvo netikėta, nenurodė ženkliai didesnių kainų nei mažos. 50 proc. jų nurodė, kad įmonėms, kuriose dirba virš 250 darbuotojų, verslo valdymo sistema turėtų kainuoti nuo 10 000 iki 50 000 Lt.
Paklausti apie verslo valdymo sistemos funkcionalumą, absoliuti dauguma vartotojų atsakė, kad sistemą turi sudaryti šie moduliai:
- finansų valdymas;
- pardavimų valdymas;
- pirkimų valdymas;
- ryšių su klientais valdymas (CRM) (9 paveikslas).
*Sąsajos su kitomis programomis
Kitus pateiktus verslo valdymo sistemų modulius (personalo valdymas, atsargų valdymas, gamybos valdymas) pažymėjo mažesnė dalis respondentų. Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad verslo valdymo sistema turi turėti kokybės valdymo modulį, 2 proc. respondentų – sąsajas su kitomis programomis.
Kalbant apie verslo valdymo sistemos kokybės vertinimą, įmonių atstovai geriau vertina užsienio verslo valdymo sistemas (10 paveikslas).
Užsienio sistemos kaina įvertinta 8,05 balu, o funkcionalumas – 8,13 balu iš 10.
Lietuvos VVS kainos įvertintos vidutiniškai – 6,76 balais iš 10, o funkcionalumas tik patenkinamai – 5,91 balu (t. y. mažiau už bendrą vertinimo vidurkį, kuris yra 6,30 balo).
Atsakiusieji mano, kad didžiausią dalį verslo valdymo sistemos kainos turi sudaryti jos licencija (43 proc.), 30 procentų – diegimo darbai, o 27 procentus – darbuotojų apmokymai (11 paveikslas).
Respondentai yra linkę pasirinkti fiksuotos kainos už visą sistemos įdiegimą modelį (70 proc.). Mažiau nei trečdalis mano, kad tinkamesnis yra fiksuotos kainos už laiko vienetą skaičiavimas.
1.3 Palyginamoji analizė
Nors atliktą tyrimą sudarė du atskiri klausimynai dviem skirtingoms respondentų grupėms, tačiau kai kurie klausimai buvo pateikiami tiek vienai, tiek kitai grupei. Todėl siekiant palyginti verslo valdymo sistemos kainos vertinimą skirtingose atsakiusiųjų grupėse, atlikta atsakymų palyginamoji analizė.
Tiek programinės įrangos įmonių, tiek VVS naudotojų buvo klausiama, kokį funkcionalumą turi turėti verslo valdymo sistema (12 paveikslas).
Absoliuti dauguma programinės įrangos įmonių pažymėjo beveik visus (išskyrus kokybės valdymo) nurodytus sistemos modulius. VVS vartotojams svarbiausi yra keturi moduliai: finansų valdymas, pardavimų ir pirkimų valdymas bei CRM.
Lietuvos ir užsienio verslo valdymo sistemų funkcionalumą ir kainas abi pusės vertino panašiai – beveik 2 balais geresniais laikomi importuoti produktai (13 paveikslas).
Dėl verslo valdymo sistemos kainos sudėties rezultatai (14 paveikslas) labai panašūs: abi grupės mano, kad sistemos licencija turi sudaryti 43 proc. kainos, diegimo darbai maždaug trečdalį kainos, likusią dalį – darbuotojų mokymai.
Tyrimo dviejų respondentų grupių nuomonės visiškai išsiskiria dėl sistemos diegimo kainos skaičiavimo (15 paveikslas).
Programinės įrangos įmonės nurodo, kad sistemos įdiegimo mokestis turi būti skaičiuojamas diegėjo darbo valandos kainą padauginus iš sistemos diegimui skirtų valandų skaičiaus. Visiškai priešingai galvoja panašus skaičius verslo programinės įrangos naudotojų – jų nuomone, kaina turi būti fiksuota ir nekintanti, nepriklausomai nuo to, ar sistemos diegimas trunka 1 ar 2 mėnesius.
2. Tyrimo išvados
- Programinės įrangos įmonių nuomone, verslo valdymo sistemas turėtų diegtis vidutinio dydžio (77 proc.- įmonės, kuriose dirba 51-100 darbuotojai, 82 proc. – 101-250 žmogus) ir didelės įmonės (80 proc.). Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) ir kiek daugiau nei trečdalis (41 proc.) mano, kad VVS verta diegtis ir labai mažoms bei mažoms įmonėms.
- Programinės įrangos įmonių ir VVS naudotojų nuomonės dėl sistemos kainų (kokios jos yra ir turėtų būti) labai mažoms įmonėms sutampa: didžioji dauguma abiejų pusių respondentų mano, kad verslo valdymo sistema tokio dydžio įmonėms kainuoja ir turėtų kainuoti iki 10 000 Lt.
- Dėl mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtų VVS kainų programinės įrangos įmonių ir VVS naudotojų nuomonės išsiskiria. PĮ įmonės mano, kad kainos proporcingai yra ir turi būti didesnės priklausomai nuo įmonės dydžio. Tuo tarpu sistemų naudotojai mano, kad įmonės dydis verslo valdymo sistemos kainai įtakos neturi: mažos įmonės nurodo, kad VVS kaina rinkoje jų dydžio įmonėms yra didesnė (nuo 10 000 iki 50 000 Lt) nei turėtų būti (iki 10 000 Lt), trečdalis vidutinio dydžio ir puse didelių įmonių mano, kad joms VVS kainuoja ir turėtų kainuoti nedaugiau kaip 50 000 Lt.
- Programinės įrangos įmonės mano, kad verslo valdymo sistemą turi sudaryti beveik visi nurodyti moduliai (išskyrus kokybės valdymo). Verslo programinės įrangos naudotojai kaip svarbiausius nurodo keturis modulius: finansų valdymą, pardavimų ir pirkimų valdymą bei CRM.
- Lietuvos ir užsienio verslo valdymo sistemų funkcionalumo ir kainos vertinimas abiejuose respondentų grupėse panašus – geriau vertinti užsienio produktai.
- Tiek PĮ įmonės, tiek VVS naudotojai mano, kad didžiausią verslo valdymo sistemos kainos dalį (43 proc.) turi sudaryti licencija, maždaug trečdalį kainos – diegimo darbai, mažiausią kainos dalį – darbuotojų mokymai.
- PĮ įmonių ir VVS naudotojų nuomonės visiškai išsiskyrė dėl sistemos diegimo kainos skaičiavimo. 62 proc. programinės įrangos įmonių norėtų gauti atlygį už diegimui skirtas valandas. Visiškai priešingai galvoja dauguma (70 proc.) verslo programinės įrangos naudotojų – jie nurodė, kad kaina turi būti fiksuota ir nekintanti, nepriklausomai nuo sistemos diegimo trukmės.
