Deja, požiūris į intelektualios nuosavybės vagystę dažnai būna kitoks. Ne tik namų vartotojai, bet ir daugelis smulkesnių įmonių naudojasi „piratinėmis“ programomis.
Tokia situacija susiformavo dėl kelių priežasčių. Visų pirma Lietuvoje vargu ar yra nubaustas bent vienas namų vartotojas, todėl daugelis žmonių namuose drąsiai naudoja nelegalias programas už kurias nieko nemoka. O jos kainuoja didelius pinigus, dažnai ne vieną šimtą ar tūkstantį litų. Ir vartotojai neretai net nežino, kad daro kažką neteisėto, nes informacinių kampanijų prieš „piratinės“ įrangos naudojimą Lietuvoje praktiškai nebūna arba jos yra nepastebimos.
Šiuos „piratavimo“ įpročius vartotojai iš namų atsineša į verslą. Nedidelės įmonės savininkui mokėti tūkstantines sumas už programas, kuriomis jis nemokamai naudojasi namuose yra sunku tiek psichologiškai, tiek finansiškai. Tikimasi, kad kompiuterių niekas netikrins ir nebaus.
Tačiau grėsmė būti nubaustiems yra gana didelė. Pavyzdžiui, 2006 metų vasarą nelicencijuota programinė įranga buvo rasta Kauno įmonėje „Projektana“, užsiimančioje pastatų projektavimu bei statyba. Ekonominė policija bendrovėje aptiko 9 kompiuterius su gamintojų „Autodesk“, „Microsoft“ bei UAB „Vtex“ nelegaliai įdiegtomis programomis. „Projektanai“ buvo pateikta pretenzija dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo. Nelaukdama civilinio ieškinio, bendrovė nusprendė atlyginti programinės įrangos gamintojams žalą. Kompensacijos suma siekė 80 tūkst. litų. Be to, „Projektana“ legalizavo neteisėtai naudotas programas, kurių vertė – daugiau nei 40 tūkst. litų.
Deja, Lietuvoje, lyginant su 2006 metais, neteisėtos programinės įrangos naudojimas asmeniniuose kompiuteriuose 2007 metais sumažėjo vos vienu procentu iki 56 procentų. Nors piratavimo lygis mažėja, tačiau nuostoliai dėl piratinės produkcijos Lietuvoje auga – per metus jie padidėjo nuo 69 mln. iki 83 mln. litų. Tokius duomenis pateikė pasaulinė IT rinkos analizės ir tyrimų kompanija IDC.
Kokia reali grėsmė?
Pagal šiuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus už neteisėtą programinės įrangos naudojimą fiziniam asmeniui gresia bauda iki 13 tūkst. litų, o juridiniam – iki 6.5 mln. litų. Kartu gali būti konfiskuota įmonės ar asmens techninė įranga, o pavogtas programas sukūrusi bendrovė papildomai gali prisiteisti kompensaciją už kiekvienos programos neteisėtą panaudojimą iki 130.000 Lt. Tačiau tai nėra vienintelė rizika.
Nelegaliai įrašytose tokių programų kopijose neretai slypi virusai ar kenksmingos programos, kurios, patekusios į įmonės kompiuterius, gali sukelti didelių problemų. Virusai, priklausomai nuo jų rūšies, gali sutrikdyti kompiuterio darbą, o kraštutiniais atvejais netgi ištrinti visus jame saugomus duomenis ar nepataisomai sugadinti patį kompiuterį. Tad dėl aplaidaus požiūrio į kompiuterių programų naudojimą galima netekti didžiausio šiandieninės įmonės turto – ne vienerius metus kauptos informacijos. Ne tokiais grėsmingais atvejais piratinės programos gali užkrėsti kompiuterius priedais, kurie atidarinėja įkyrius reklaminius langus ir tokiu būdu lėtina kompiuterio darbą, blaško darbuotojus.
Tačiau reikia nepamiršti ir dar vieno labai svarbaus aspekto. Naudojantis legaliomis programomis dažniausiai kartu yra gaunama teisė į techninę pagalbą bei aptarnavimą.
Kas ir kaip tikrina įmones?
Įmones gali patikrinti ekonominės policijos pareigūnai planinio patikrinimo metu. Tačiau dažniausiai įmonę tikrinimui pasirinkti „padeda“ kompanija „Business Software Alliance“ (BSA) , kuriai Lietuvoje atstovauja advokatų profesinės bendrija „Pranckevičius ir partneriai“.
„BSA gavusi informacijos pasitikėjimo telefonu, elektroniniu paštu, iš kompiuterio programų gamintojų ar platintojų apie neteisėtą kompiuterių programų naudojimą įmonėje paprastai praneša apie tai teisėsaugos institucijoms (policijai), kurios teisės aktų nustatyta tvarka patikrina įmonėje esančius kompiuterius. Įtarus, kad kompiuteriuose yra įdiegta neteisėta programinė įranga, kompiuterio kietieji diskai yra paimami tolimesniam tyrimui.
Tam tikrais atvejais BSA kreipiasi į teismą dėl įrodymo užtikrinimo civiline tvarka, ir antstoliai vykdydami teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo gali aprašyti kompiuterių kietuosiuose diskuose esančias programas arba kompiuterius su neteisėtomis programomis areštuoti“,- pasakojo „Pranckevičius ir partneriai“ atstovė advokatė Edita Ivanauskienė.
Taigi įmonių, kurios naudoja piratines programas, savininkai tampa savo darbuotojų įkaitais, mat jie gali bet kada įskųsti savo darbdavį. Kai kuriais atvejais BSA net sumoka tam tikrą pinigų suma asmeniui pranešusiam apie įmonėje naudojamas nelegalias programas.
Tiesa, BSA atstovauja ir gina interesus tik tas programinės įrangos gamintojas, kurios yra su ja pasirašiusios sutartį. „BSA kaip ne pelno siekianti organizacija turi teisę veikti tik savo narių vardu ir interesais, todėl ne narių teisių pažeidimo atveju ji negali imtis jokių veiksmų“,-teigė Edita Ivanauskienė.
Kaip sužinoti ar įmonėje yra įdiegta „piratinė“ produkcija?
Iš tiesų savininkas gali net nežinoti apie jo įmonėje naudojamą „piratinę“ produkciją. Taip gali būti ir dėl 
paties savininko neišprusimo, o labai dažnai ir patys darbuotojai į įmonės kompiuterius slapčiomis įdiegia nelegalią programinę įrangą. Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą vienintelis įrodymas patvirtinantis kompiuterio programos panaudojimo teisėtumą yra licencija.
Papildomi įrodymai, pagrindžiantys kompiuterio programos panaudojimo, tarp jų ir įdiegimo teisėtumą taip pat gali būti originalūs įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros, kiti apmokėjimą liudijantys dokumentai), registracijos įrašai, įskaitant ir kompiuterio programos diegimo kodą, originalūs kompaktiniai diskai bei originalios instrukcijos ir pakuotės.
Norint sužinoti, ar įmonės kompiuteriuose nėra įdiegtos neteisėtos kompiuterio programos kopijos būtina atlikti kompiuterio programų, įdiegtų įmonės kompiuteriuose patikrinimą (auditą) ir nustatyti bei įvertinti su jomis susijusius dokumentus (licencijas, įsigijimo dokumentus) ir kompaktinius diskelius.
Kompiuterius patikrinti gali padėti specialūs audito įrankiai. Pavyzdžiui, vieną tokį nemokamą įrankį „GASP Report“ (pav. 1) galima rasti tinklalapyje http://www.gasp.com. Šis įrankis padės patikrinti kompiuterius, nurodys įtarimą keliančias įdiegtas programas, kurioms jis licencijų rasti nesugebėjo.
Licencijos per brangios! Ką daryti?
Didelių programinės įrangos paketų licencijos kainuoja nemažus pinigus. Įmonei tokia našta gali pasirodyti per sunki. Ką tokiu atveju daryti?
Yra ne vienas būdas sumažinti programinės įrangos kaštus. Finansiniu požiūriu efektyviausia yra pakeisti brangiai kainuojančią programinę įrangą pigesne ar nemokama. Pavyzdžiui, iki kelių tūkstančių litų (priklausomai nuo versijos) kainuojantį biuro programų rinkinį „Microsoft Office“ galima pakeisti nemokama alternatyva – „OpenOffice“ rinkinį, kuris yra išverstas į lietuvių kalbą ir be problemų dirba ir su „Microsoft Office“ dokumentais.
Daugelis brangių programų turi lanksčius licencijų mechanizmus. Jei programinę įrangą naudojame tik tam tikrais laikotarpiais, galime pabandyti licenciją nuomotis konkrečiam laikui. Pavyzdžiui, taip nuomotis galima jau minėtą „Microsoft Office“ biuro programų rinkinį. Geriausia yra kreiptis į turimos programinės įrangos platintoją ar gamintoją, o jie pasiūlys efektyviausią licencijavimo būdą.
