Tolerancija intelektinės nuosavybės vagims stabdo technologijų įmonių steigimą Lietuvoje

2010 02 02 Šaltinis: Elektronika.lt

Informacijos šaltinis:  Elektronika.lt

Programinės įrangos platintojus ir gamintojus vienijančių organizacijų teigimu, planus tapti modernių technologijų valstybe Lietuva galės įgyvendinti tik tada, kai intelektinės nuosavybės apsaugą paskelbs valstybinio lygio prioritetine veiklos sritimi. Šiuo metu piratinės programinės įrangos paplitimas Lietuvoje viršyja 50 proc., o per 2009 metais atliktus patikrinimus nustatytos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekė 783 tūkst. litų.

„Lietuva skelbia norinti tapti moderniomis technologijomis grįstos ekonomikos valstybe. Tačiau neprincipingas požiūris į intelektinės nuosavybės apsaugą daro esminę žalą inovacijų ekosistemai. Piratavimo mastai ypač riboja naujų technologijų įmonių steigimą, nes kūrėjai yra nesuinteresuoti gaminti intelektinius produktus valstybėje, kurioje egzistuoja tolerancija tokių produktų vagystėms“, – teigė Ervinas Leontjevas, „Verslo programinės įrangos aljanso“ prezidentas. Pasak jo Lietuvai siekiant, kad aukštųjų technologijų indėlis į BVP sudarytų 25 proc., svarbu užtikrinti adekvačią intelektinės nuosavybės apsaugą.

E. Leontjevo teigimu, intelektinės nuosavybės apsaugos klausimai turi būti įtraukti į šiuo metu Vyriausybėje derinamus ministerijų veiklos 3-5 metams prioritetus. „Tai viena esminių sąlygų norint, kad būtų kuriamos naujos informacinių ir ryšių technologijų įmonės Lietuvoje, kad egzistuonačios įmonės galėtų vykdyti sėkmingą plėtrą, kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius į biudžetą“, – sakė E. Leontjevas.

Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „International Data Corporation“ (IDC) duomenimis, 2008 metais nelegalios programinės įrangos dalis Lietuvoje sudarė 54 proc., o valstybė dėl to prarado 40 mln. JAV dolerių. Kompanijos skaičiavimu, piratavimo lygio sumažinimas 10 proc. sudarytų sąlygas informacinių ir ryšių technologijų sektoriui augti 8 proc. sparčiau.

Programinės įrangos platintojus ir gamintojus vienijančios tarptautinės asociacijos BSA duomenimis, 2009 metais Lietuvoje buvo atlikti 43 programinės įrangos vartotojų ir platintojų patikrinimai.

Pasak tarptautinę asociaciją „BSA“ Lietuvoje atstovaujančios advokatų kontoros „Pranckevičius ir partneriai“ (Baltic Law Offices) partnerės Jolantos Kaminskaitės, šiuo metu bendra nustatytos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekia 783 tūkst. litų.

Didžiausia iki šiol žalos suma nustatyta UAB „Alex Naval“ byloje – 368 tūkst. litų. Dėl jos išieškojimo BSA nariai ketina kreiptis į teismą civiline tvarka. 2009 m. lapkritį Klaipėdos apylinkės teismas įmonei bei jos direktoriui taikė baudžiamąją atsakomybę ir įpareigojo sumokėti bendrą 37,5 tūkst. litų baudą valstybės naudai. 2009 m. gruodį Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi pažeidėjų kasacinis skundas buvo atmestas.

„Praėjusias metais 18 bendrovių pasirašė taikos susitarimus, kuriais sutiko geranoriškai atlyginti materialinę žalą autorių teisių turėtojams. Bendra atlygintos žalos suma sudaro 152 tūkst. litų. Dažniausiai neteisėtai naudojamomis kompiuterių programomis išlieka „Adobe“, „AutoDesk“, „Microsoft“, „Symantec“, „Corel“ produkcija“, – teigė J. Kaminskaitė.

2009 m. buvo iškeltos 34 bylos, iš kurių 12 administracinių, 11 baudžiamųjų bei 11 civilinės atsakomybės bylų. Pagal sprendimus civilinėse bylose autorių teisių turėtojams buvo priteista 70 tūkst. litų žalos atlyginimo. Vidutinis baudos arba kompensacijos dydis administracinėse bylose siekė 500 litų, o baudžiamosiose bylose – 3 tūkst. litų.

Vykdydama prevencinę veiklą asociacija BSA pernai padėjo 14-kai Lietuvos bendrovių įvertinti savo IT ūkį ir nustatyti naudojamą nelicencijuotą programinę įrangą. Dalyvaudamos šioje programoje bendrovės įsigijo programinės įrangos už 67 tūkst. litų.

2009 metais asociacija BSA taip pat vykdė švietėjišką veiklą. Bendradarbiaudami su Lietuvos antstolių rūmais asociacija organizavo seminarą antstoliams „Teisinė kompiuterių programų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo teisiniai ir praktiniai aspektai“.

Atgal į sąrašą
Į viršų