Jei gatvėje užduotume klausimą, kokį socialinį tinklą žinote, turbūt neabejotinai atsakymas būtų vienas – „Facebook“. Apie jį Lietuvoje tiek kalbėta ir vis dar kalbama, jog labai lengva susidaryti įspūdį, kad tai vos ne vienintelis pasaulyje „tikras“ socialinis tinklas, o visi kiti giminingi projektai tėra „dėmesio neverti vaikų žaidimai“. Tačiau tikrasis vaizdas toli gražu ne toks, tad pats laikas pradėti keisti požiūrį. Tuo labiau, jog kai kurie mažiau pas mus žinomi socialiniai tinklai yra labai naudingi įrankiai darbinėje veikloje. Galima jais naudotis, galima nesinaudoti, bet bent jau žinoti apie juos ir jų galimybes – tikrai būtina ir naudinga. Vienas iš tokių labai įdomių ir naudingų tinklų, apie kurį Lietuvoje mažai kas ir žino, o dar mažiau kalba yra „Yammer“.
Tai išskirtinis socialinis tinklas, be kurio savo veiklos nebeįsivaizduoja daugybė pasaulio įmonių. Tačiau lietuviškame internete apie “Yammer“ informacijos dar negausu. Panaršę internete sužinotume, jog 2012 metais socialinį tinklą „Yammer“ už 1,2 milijardo JAV dolerių nupirko kompanija „Microsoft”. Pastaroji prieš keletą savaičių pristatė socialaus verslo (Enterprise Social) idėją, apimančią ne tik „Yammer, bet ir kitas šios korporacijos teikiamas debesijos
komunikacijos ir bendradarbiavimo paslaugas.
Svaiginanti „Yammer“ istorija
Pats „Yammer“ socialinis tinklas startavo 2008 metais kaip eilinis startuolis. Tuomet būsimasis „Yammer“ įkūrėjas Davidas Sacksas kartu su kolegomis dirbo prie visai kito projekto – Geni. Grupinis darbas prie bendro projekto buvo sudėtingas vien dėl keblumų greitai ir operatyviai keičiantis informacija, trūko patogaus įrankio bendroms diskusijoms, idėjų aptarimui. Šiek tiek gelbėjo el. laiškai, konferenciniai pokalbiai, tačiau jokia iš šių galimybių nesuteikė visiško vykdomo projekto „pulso pajautimo“, o ir kildavo daug problemų bandant susisteminti aptartus dalykus bei nepasimesti besikaupiančioje informacijos jūroje. Štai taip gimė idėja sukurti uždarą vien tik įmonės reikmėms skirtą socialinį tinklą, kuris apjungtų visas bendravimo formas į vieną visumą ir tuo pačiu sugebėtų susisteminti įkeliamą įvairiausią informaciją pagal logines ir prasmines žymes.
Idėja gana greitai įgavo kontūrus ir buvo realizuota programiškai. O jau 2008 metų rugsėjį, konferencijoje TechCrunch50, socialinis tinklas „Yammer“ nurungė daugybę kitų startuolių ir laimėjo pagrindinį prizą. Nuo to laiko tepraėjus porai metų, „Yammer” tinklu naudojosi jau 90 000 kompanijų ir ne bet kokių – šia paslauga susidomėjo virš 80 % įmonių iš Fortune 500 sąrašo.
Ir tai toli gražu nėra pasiekimų viršūnė. 2012 metais, kuomet „Microsoft“ kompanija sukirto rankomis dėl socialinio tinklo įsigijimo už daugiau nei įspūdingą sumą, „Yammer“ jau naudojosi daugiau nei 5 milijonai viso pasaulio įmonių darbuotojų, o iš Fortune 500 sąrašo čia „atsikėlė“ jau daugiau nei 85 % kompanijų. Tuomet socialinis tinklas buvo pasiekiamas 150-yje pasaulio valstybių ir palaikė 23 skirtingas kalbas.
Šiuo metu šie skaičiai išaugo dar labiau. „Microsoft“ kompanija skelbia, kad šiais metais „Yammer“ tinkle yra registruota jau daugiau nei 400 000 skirtingų įmonių su 8 milijonais vartotojų iš viso pasaulio ir šis skaičius nuolat didėja.
Kuo „Yammer“ sužavi įmones?
Išvydus tokius skaičius, iš karto kyla klausimas, kuo „Yammer“ tinklas sužavi verslo įmones? Visų pirma, tai saugi tiesioginio bendravimo galimybė tarp absoliučiai visų įmonės padalinių ir hierarchijos lygių. Naudojant socialinį tinklą, nelieka „sugedusio telefono“ efekto, kuomet nurodymai ir užduotys iš vadovybės nuleidžiami pakopomis per tarpinius vadovus. Ir tuo pačiu, visa skelbiama informacija lieka uždaro, tik įmonei skirto tinklo ribose.
Pavyzdžiui, kai šių metų vasarį Satya Nadella buvo pristatytas kaip naujasis „Microsoft“ vadovas, bet kuris korporacijos darbuotojas galėjo tiesiogiai pasveikinti naująjį vadovą, užduoti jam asmeninį klausimą ar išsamiau susipažinti, ką naujasis vadovas skelbė prieš imdamasis korporacijos vairo.
Be to, svarbi ir laiko ekonomija – norint apsvarstyti kažkokį svarbų įvykį, visiškai nebūtina organizuoti tradicinių darbuotojų susirinkimų. Dinamiškoje verslo įmonėje bendri susirinkimai yra komplikuotas iššūkis – visi turi skirtingas dienotvarkes, įvairiu laiku paskirtus susitikimus su klientais ir suderinti bendrą susirinkimų laiką nėra labai paprasta. O svarstant klausimą internetinėje socialinėje aplinkoje, nėra jokio skirtumo, kada ir kuris darbuotojas tyri laisvo laiko.
Ir galiausiai, toks socialinis tinklas „įtraukia“ visą kolektyvą į bendrą įmonės veiklą ir leidžia pajusti jos pulsą. Kiekvienas iš darbuotojų gali pareikšti savo nuomonę svarbiais klausimais ir taip pasijaučia neatsiejama įmonės dalimi. Tuo tarpu visų lygių vadovai lengvai stebi bendrą įmonės darbuotojų nuotaiką, požiūrį, greitai gali reaguoti į išsakomas problemas. Internete netrūksta labai gerų atsiliepimų apie „Yammer“ tinklo naudą derinant sudėtingas arba erdvėje išsklaidytas sistemas, kuomet į jų diegimą ir palaikymą turi įsitraukti labai daug skirtingų profilių darbuotojų, o jų efektyviam darbui reikalingas greitas apsikeitimas informacija.
Dar vienas pavyzdys: miesto teritorijoje tvarkant ar diegiant interneto tinklus, vietoje besidarbuojantys technikai vienu metu iš skirtingų taškų naudodamiesi mobiliąją programa gali realiuoju laiku pranešinėti pastebimas problemas, o ši informacija greitai pasiekia ofise esančius darbuotojus – tinklų administratorius, techninio padalinio vadovus, tiekimo skyrių. Ir svarbiausia, paskelbta informacija išlieka visą laiką ir vėliau ją galima sisteminti pagal svarbiausius pjūvius, ieškant pasikartojančių programinių problemų, sprendžiant apie tiekėjų platinamos įrangos patikimumą, analizuojant darbo efektyvumą ir kitus aspektus.
Kitas patrauklus „Yammer“ tinklo bruožas – nuo pat pradžių aiški monetizavimo politika, tad skirtingai nei naudojantis dauguma startuoliškų projektų, neliko nežinomybės kaip ir kokiu būdu projektas sumąstys uždirbti pinigus, kas bus apmokestinta, kas palikta nemokamam naudojimui. „Yammer“ tinklo įkūrėjai jau nuo pat pradžių žinojo atsakymą į šį klausimą ir jį iš karto paviešino paleisdami projektą. Taigi, bazinė socialinio tinklo versija yra visiškai nemokama – tereikia užsiregistruoti ir galima pradėti naudotis tinklu. Tačiau jei norima platesnių galimybių, didesnio saugumo ar integracijos su kitais produktais, tuomet numatytas abonementinis mokestis už kiekvieną iš tinklo dalyvių.
Tokia aiški ir konkreti monetizavimo strategija visiškai pasiteisino – sėkmingai verslą plėtojanti ir auganti įmonė anksčiau ar vėliau susidomi naujomis „Yammer“ galimybėmis ir turėdama laisvų finansų į jas noriai investuoja. O toms įmonėms, kurioms sekasi šiek tiek sunkiau, paprastai ir neprireikia šių papildomų galimybių, tad be jokių praradimų naudojasi nemokamomis paslaugomis.
Kalbant trumpai, tai ir galėtų būti greita pirmoji pažintis su „Yammer“ socialiniu tinklu – tai apibendrinta viešai prieinama informacija, jau nekalbant apie daugybę video pamokų ir atsiliepimų, esančių „Youtube“ sistemoje. Bet ne veltui sakoma – geriau viena kartą pabandyti, nei 100 kartų išgirsti. Tad pabandykime gyvai pasižvalgyti po patį „Yammer“ socialinį tinklą.
„Yammer“ iš arti: kaip prisijungti ir išbandyti tinklą
Norėdami išbandyti „Yammer“ socialinį tinklą, tą galite padaryti be jokių problemų. Svarbiausia, registracijos metu reiktų naudoti įmonės el. pašto dėžutę. Registracija yra labai paprasta – užkrovus „Yammer“ tinklalapį, iš karto rodomas laukelis, į kurį reikia įvesti registracijoje naudojamą el. pašto adresą. Jei bandysite įvesti asmeninį pašto adresą iš populiariausių pasaulinių tarnybų, pavyzdžiui, gmail.com, sulauksite perspėjimo, jog šis adresas yra netinkamas.
Nurodytas pašto domenas (pavyzdžiui, mūsų portalo pašto domenas yra @technologijos.lt) „Yammer“ sistemoje bus laikomas pagrindiniu įmonės domenu, todėl į bendrą socialinį tinklą bus sujungiami visi nauji vartotojai, kurie registracijos metu nurodys el. pašto adresus su tuo pačiu domenu.
Taigi, įvedame darbinį įmonės el. pašto adresą ir laukiame registracijos patvirtinimo žinutės. Tai atrodo paprastas veiksmas, tačiau neretai sukelia įvairiausių komplikacijų – kiekviena pašto sistema labai skirtingai traktuoja iš „Yammer“ tinklo ateinančias žinutes, todėl pranešimo gali tekti paieškoti ir tarp „Spam“ katalogo, o geriausia – paieškai naudoti „All Mail“ funkciją, jei tik tokia yra. Sprendžiant iš įvairiausių užklausų „Yammer“ pagalbos forumuose, pasiklydę registracijos laiškai – viena iš dažniausiai vartotojus kamuojamų problemų.
Jei sėkmingai suradote iš „Yammer“ atsiųstą laišką, belieka vykdyti jame nurodytus tolimesnius registracijos žingsnius.
Pirmiausia socialinis tinklas mus nukreipia į profilio sukūrimo laukelį. Mūsų laukia standartinės registracijos procedūros – vardo, pavardės nurodymas, slaptažodžio įvedimas. Atkreipkite dėmesį, jog šioje formoje neprašoma pakartoti slaptažodžio, tad veskite jį atidžiai – padaryta spausdinimo klaida gali likti nepastebėta iki tol, kol nebandysite prie „Yammer“ prisijungti iš naujo.
„Yammer“ registracijos forma: asmeninės informacijos įvedimas
Kadangi socialinis tinklas skirtas įmonių reikmėms, prašoma kaip papildomą informaciją nurodyti pareigybę bei padalinį. Jeigu su pirmine informacija sėkmingai susitvarkėme, galime judėti toliau – prie kolegų pakvietimo.
„Prievartos“ tame nėra – jei nenorime nieko kviesti prisijungti, to galime ir nedaryti. Pati procedūra daugiau nei aiški – suvedame kolegų darbinius pašto adresus ir judame toliau.
Kitas žingsnis gali būti kiek netikėtas įpratusiems prie viešųjų socialinių tinklų. Prašoma nurodyti, kuriose įmonės veiklų grupėse norėsite aktyviai dalyvauti. Neapsisprendus dėl šo klausimo, ilgai galvos sukti neverta – pirmai pradžiai visiškai pakaks ir pagal nutylėjimą pažymėtos „All Company“ grupės, o jei prireiks daugiau grupių, prie šio klausimo sugrįžti vėliau (darbas grupėse vienas iš dažniausiai naudojamų „Yammer“ įrankių, tad jų sukūrimui ir priežiūrai skirta daug patogių galimybių). Tuo labiau, jog galbūt reikalingą grupę sukurs kolega ir tiesiog pakvies prie jos prisijungti. O jei tikrai žinote, kokios grupės reikia ir ją suradote šiame sąraše, galite iš karto pažymėti – grupė automatiškai bus sukurta ir paruošta naudojimui kai tik baigsite registracijos procedūrą.
Liko paskutinis žingsnis – asmeninės nuotraukos įkėlimas ir prieš Jūsų akis atsiveria pats socialinis tinklas.
Įpratusiems prie Facebook socialinio tinklo, didelių staigmenų čia nebus – nors galimybių ir nustatymų čia kur kas daugiau, bet pats dizainas, informacijos išdėstymas yra labai panašus, pasižymintis minimalistiniu stiliumi.
Pirmiausia socialinis tinklas informuoja apie sėkmingą registraciją bei ankstesniame žingsnyje pažymėtų naujų grupių sukūrimą. Ramiai apsižvalgę po socialinį tinklą, kairėje tinklapio pusėje pamatysite valdymo meniu, kuriame bus meniu punktai su jau sukurtomis grupėmis bei galimybė kurti naujas grupes. Tad kai tik įsigeisite tam tikrus įmonės klausimus spręsti koncentruotai grupės ribose, tą galėsite padaryti bet kada. Kurdami naują grupę pastebėsite, jog ji gali būti tiek uždara ir skirta tik tam tikriems įmonės darbuotojams, tiek ir atvira, skirta visiems be išimčių.
Kiekvienoje grupėje turėsite galimybę rašyti pranešimus, įkelti nuotraukas ir bylas, kurti balsavimus, skelbti renginių ar įvykių datas, pranešti apie sėkmes bei nesėkmes, o taip pat ir darbuotojų paskatinimus. Žodžiu, galėsite pamiršti įprastinę skelbimų lentą ar darbuotojams siunčiamus grupinius el. laiškus.
Apžiūrėję grupės valdymo meniu galimybes, pastebėsite, jog yra daug malonių smulkmenų, tokių kaip tai grupei svarbių nuorodų, bylų ir pranešimų įkėlimas, jų redagavimas ir valdymas, susijusių grupių prijungimas, centralizuotas laiškų išsiuntimas visiems grupės nariams ir pagaliau, grupės informacijos įkėlimas į reprezentacinį tinklapį. Trumpai tariant, galima daryti turbūt viską, kas tik gali ateiti į galvą ilguoju periodu.
Kai susitvarkysite su grupėmis ir įmonės darbuotojų komunikacija įsivažiuos, galima pamąstyti ar nereiktų dar vieno tinklo „Yammer“ sistemos viduje. Juk „Yammer“ – socialinis tinklas, kuriame dalyvauja tūkstančiai kitų kompanijų ir kitaip tariant – jūsų klientų ir partnerių. Su vienais reikia palaikyti draugiškus kontaktus, keistis informacija, o kitiems – pristatyti save ir savo veiklą. Visa tai sunkiai suderinama su įprastiniu bendravimu įmonės viduje. Tad siekiant atskirti „vidinę virtuvę“ nuo reprezentacinių reikalų, galima susikurti atskirus tinklus kiekvienam tikslui – klientams, partneriams, fanams ir pan. Tam pasirinkite komandą „Create a New Network“ ir užpildykite sekančią nesudėtingą formą.
Viskas, turite naują tinklą, kuriame vėl galioja tie patys funkcionalumai – žinučių, pranešimų rašymai, grupių kūrimas. Kad būtų lengviau atskirti kuriame tinkle esate, svetainės viršuje visada didelėmis raidėmis rašomas tinklo pavadinimas, o skirtingiems tinklams dar parenkamas ir kitoks fonas. Juk nesinori sumaišyti „vidinės virtuvės“ su reprezentaciniu tinklu.
Anksčiau ar vėliau turėsite užeiti ir į „Yammer“ paskyros administravimo aplinką. Pradžioje akys apraibs nuo pasirinkimo ir valdymo įvairovės, bet segmentais suskirstytas meniu padeda lengvai susigaudyti situacijoje ir per keliolika minučių susipažinsite su visomis valdymo ir nustatymų galimybėmis.
Reiktų paminėti, jog tai ką matėte šiose iliustracijose, yra nemokamos ir pačios paprasčiausios „Yammer“ tinklo galimybės. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pakanka vien jų, tačiau ilgiau pasinaudojus šiuo tinklu turbūt prireiks ir daugiau galimybių, kurioms išbandyti ar pritaikyti savo veikloje jau reikės mokamo abonemento.
„Yammer“ ir grandioziniai „Microsoft“ planai
Na, ir pabaigai, bene labiausiai intriguojantis klausimas – kodėl „Microsoft“ susidomėjo „Yammer“ tinklu? Pasirodo, atsakymas kur kas įdomesnis ir sudėtingesnis, nei paprasčiausias noras priglausti sėkmingą ir pelningą projektą.
Savo tinklaraštyje Jared Spataro, vienas iš „Microsoft“ vadovų, atsakingas už verslui skirtus socialinių tinklų sprendimus, rašo, jog kompaniją sužavėjo „Yammer“ galimybės apjungti „informaciją su žmonėmis”, o taip pat intuityvus žinučių, atsakymų, viso įkelto turinio analizavimas ir susiejimas loginiais ryšiais.
Šį sąsajų algoritmą „Yammer“ vadino „įmonės grafiku“ („enterprise graph“), o dabar kompanija „Microsoft“ labai rimtai dirba, siekdama pasiteisinusią strategiją įdiegti virtualioje darbo aplinkoje „Microsoft Office 365“.
Tačiau tai nėra spontaniškas sprendimas. Dar gerokai iki „Yammer“ įsigijimo, „Microsoft“ ieškojo būdų, kaip kuriamą „Office 365“ sistemą papildyti socialiniu tinklu. Štai todėl 2008 metais buvo siekiama įsigyti „Xobni“ startuolį, tačiau tuomet sandėris nepavyko. Galiausiai viskas stojo į vietas, kai 2012 metais buvo nupirktas „Yammer“ tinklas ir atsirado galimybė pratęsti „Office 365“ sistemos plėtros darbus integruojant viską į socialinę aplinką.
Taigi, jau nuo „Yammer“ įsigijimo pradžios buvo aišku, jog „Microsoft“ apjungs socialinį tinklą su „Office 365“ sistema, tačiau tuo pačiu kompanija pažadėjo, kad „Yammer“ tinklas ir toliau veiks kaip savarankiška sistema, o esami jo vartotojai nepajus jokių pokyčių, išskyrus funkcionalumo padidėjimą.
Kitaip tariant, nuo pat įsigijimo pradžios, „Yammer“ tapo ypatingos svarbos „Microsoft“ projektu, todėl jo integracija su „Office 365“ vyksta labai lėtai ir atsargiai. Tik prieš kelius mėnesius abonementiniuose „Office 365“ planuose pagaliau atsirado bendra licenzijos galimybė su „Yammer“ tinklu, o „Office 365“ galimybės buvo integruotos „Yammer“ vartotojams. Tiesa, kaip rašoma „Office 365“ dokumentacijoje, integracija su „Yammer” vis dar nėra visiška.
Visgi integracija su „Office 365“ galimybėmis tėra tik pirmas toli siekiančios strategijos žingsnis. Tolesniame etape laukia dar daugiau įdomybių – visų pirma, remdamasi „Yammer“ sukurto algoritmo „enterprise graph“ patirtimi, „Microsoft“ inžinieriai programuoja savo informacijos analizavimo ir susiejimo įrankį „Office Graph“, kuris apjungs tokias tarnybas kaip „Exchange“, „Outlook“, „SharePoint“, „Office“, „Lync“ ir „Yammer“. Iš šių tarnybų gaunama informacija bus susieta sudėtingais reikšminiais loginiais ryšiais ir pagal tai bus galima sudaryti atskiras grupes, padėsiančias bendrauti įmonių viduje.
Pirmasis dienos šviesą išvys „Office Graph“ modulis „Oslo“ – tai automatiškai apsimokantis algoritmas, kurio užduotis – sukurtoms grupėms atrinkti esminę informaciją. „Oslo“ sugebės sukurti individualią kiekvienam vartotojui informacijos atrinkimo schemą, panaudodamas duomenis iš tinkle skelbiamų kontaktų, pokalbių, pasitarimų, dokumentų ir kitos informacijos.
Ekspertų teigimų, sėkmingai įgyvendintas „Office Graph“ gerokai praplės dabartines „Office 365“ galimybes ir ypač palengvins reikiamos informacijos suradimą, kas tampa sudėtinga užduotimi, kuomet atsiranda dideli kasdieninės informacijos srautai.
Jei pavyks įgyvendinti užbrėžtą tikslą, į vieną visumą apsijungs „Office 365“, „Office Graph“, „Oslo“ ir „Yammer“ sistemos, o gautas darinys turėtų atskleisti visiškai naujas komunikacijos galimybes. Tuo pačiu kiekviena iš šių sistemų veiks ir atskirai, tad nenorintys permainų vartotojai nebus be reikalo erzinami.
Vietoje išvadų
Štai tokia trumpa pažintis su „Yammer“ socialiniu tinklu ir jo dinamiška vystymosi istorija. Neabejotinai ir Lietuvoje daugės informacijos bei straipsnių apie „Yammer“ socialinį tinklą, tad mums smagu, kad išsamesnę jo apžvalgą būsime parengę pirmieji.
Pristatant naujas paslaugas ir produktus, skelbti išvadas yra gana nedėkingas užsiėmimas – kas vieniems atrodo kaip vertybė, kitiems gali pasirodyti visiškai beprasmišku ir net erzinančiu dalyku. Tačiau atiduodant tradicinę duoklę apžvalgai keliamiems reikalavimas, su skaitytojais pasidalinsime savo dvejopais trumpais apibendrinimais:
- Jei reiktų trumpai apibūdinti įspūdžius, gyvai išbandžius nemokamas „Yammer“ socialinio tinklo galimybes, pakaktų trijų žodžių – paprasta, funkcionalu ir naudinga.
- Jei reiktų pakomentuoti „Microsoft“ planus, susijusius su šiuo socialiniu tinklu, turbūt užtektų ir vieno žodžio – jie grandioziniai.