VDAS – Verslo duomenų apsikeitimo sistema “debesyje”

2009 11 19 Šaltinis: UAB „Prototechnika“

Informacijos šaltinis: UAB “Prototechnika”

Verslo valdymo ir apskaitos programas kurianti sostinės UAB “Prototechnika” su partnere Šiaulių programavimo UAB “CoralSolutions” vykdo projektą, kurio tikslas – sukurti Verslo duomenų apsikeitimo sistemą (VDAS). Ji užtikrins automatinį duomenų perdavimą tarp dviejų ar daugiau įmonių arba įmonės padalinių – abonentų. Sistema galės priimti duomenis vieno abonento formatu ir perduoti juos kitam abonentui jo nustatytu formatu, užtikrindama duomenų saugumą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2009 m. pradžioje buvo registruota daugiau kaip 84.500 organizacijų, kurios nuolat keičiasi įvairia informacija: PVM sąskaitomis faktūromis, prekių užsakymais ir kainoraščiais, reklamos ar spaudos leidinių maketais ir t.t. Dažniausiai tokia informacija surenkama rankiniu ar pusiau automatizuotu būdu, o perduodama popieriniais ar elektroniniais laiškais, publikuojama interneto puslapiuose. Esant tokiam modeliui perdavimas užtrunka, išauga klaidingos informacijos įvedimo rizika. Dauguma įmonių neturi galimybės investuoti į verslo valdymo informacines sistemas, o VDAS galės naudotis bet kuri įmonė.

Rengiantis šiam projektui buvo atliktas potencialių vartotojų tyrimas, kuris atskleidė, kokia duomenų apsikeitimo sistema reikalinga įmonėms. Apibendrinus atsakymus paaiškėjo, kad būtina sukurti VDAS, kuri būtų lengvai suprantama kiekvienam vartotojui ir ja būtų paprasta naudotis, ji nereikalautų daug priežiūros (versijų atnaujinimų, pakartotinių programų, diegimų sugedus kompiuteriui ir kt.), iš esmės gerintų duomenų srautų valdymą bei apsikeitimo efektyvumą, nereikalautų didelių išlaidų (perkant licencijas, kompiuterinę įrangą, mokant už programos atnaujinimus, sistemos priežiūrą).

Visus šiuos kriterijus atitinka kuriama VDAS. Be to, ji remiasi naujiena IT rinkoje – programinė įranga pradedama nuomoti. Vartotojui tereikia interneto ryšio ir jis, neįsidiegdamas programinės įrangos, gali ja naudotis. Visus reikiamus duomenis vartotojai gali pasiekti internetu. Šią revoliucinę technologijos idėją palankiai sutiko daug šalies smulkiojo verslo atstovų, vyriausybinių institucijų bei mokyklų, o pastaruoju metu ir didelės kompanijos ima atidžiau žvalgytis į šias paslaugas, nes siekia taupyti ekonominio nuosmukio metu.

Tokios interneto terpėje veikiančios novatoriškos programos sukūrė fenomeną, vadinamą skaičiavimo debesimi. Skaičiavimo debesis – tai visa vartotojo (pavieniai vartotojai, įmonės, valstybinės institucijos) informacija, pasiekiama internetu iš bet kurio pasaulio taško. Paprastai kompanijos perka programinės įrangos licencijas ir diegia programas įmonės kompiuteriuose bei eikvoja solidžias sumas programinės įrangos priežiūrai. Tuo tarpu skaičiavimo debesies paslaugos leidžia kompanijoms atsisakyti programinės įrangos diegimo ir priežiūros išlaidų, o už nedidelį metinį ar mėnesio mokestį pavesti visus darbus kitai kompanijai, maksimaliai sumažinant išlaidas programinei įrangai ir galingesnei kompiuterinei technikai.

Skaičiavimo debesies stambiausia “techninė pusė” yra SaaS platforma (angl. Software as a Service – Programinė įranga kaip paslauga). Ji programinės įrangos gamintojams sudaro sąlygas savo produkciją nuomoti klientams, kurie naudojasi interneto ryšiu. Šie nesidiegia įrangos į savo kompiuterius, bet naudojasi ja per internetą. Tokiu pačiu principu veiks VDAS, todėl galima teigti, kad naujoji sistema yra vienas iš SaaS platformos įgyvendinimo formų.

VDAS kuriama trimis etapais. Pirmiausia, išanalizavus analogus ir atsižvelgiant į duomenis, tiksliai išsiaiškinamos kuriamo produkto techninės savybės ir funkcijos, t.y. nustatomos konceptualios produkto savybės. Po to VDAS projektuojama ir galiausiai – sukuriama. Numatoma, kad VDAS klientus pasieks 2012 m.

Projekto įgyvendinimo veiklos pradėtos 2009 m. kovo 2 d. 2009 m. rugpjūčio 28 d. pasirašyta ES finansavimo ir administravimo sutartis pagal priemonę Intelektas LT (projekto Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-01-090), šis projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Atgal į sąrašą
Į viršų