Programinės įrangos informacinio portalo „Softconsulting.lt“ komanda 2008 m. birželio – liepos mėnesiais atliko taikomąjį, aprašomojo pobūdžio kiekybinį tyrimą.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokios rūšies programinę įrangą verslui dažniausiai kuria Lietuvos gamintojai.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis Lietuvoje yra 64 įmonės, teikiančios programinės įrangos kūrimo ir instaliavimo paslaugas (2006 m. duomenys).  Tyrimo metu buvo apklausta 30 Lietuvos įmonių, gaminančių programinę įrangą.

Tyrimo rezultatai

Iš klausimo, kiek Lietuvos įmonių gamina tiražuojamą programinę įrangą (t. y. jau sukurtus, turinčius mažai galimybių pritaikyti individualiems įmonės poreikiams programinės įrangos sprendimus), kiek unikalius sprendimus (t. y. informacinės sistemos kuriamos individualiai kiekvienai įmonei) atsakymų galima spęsti, kad 67 % įmonių gamina tiek tiražuojamus, tiek unikalius programinės įrangos sprendimus, t. y. neapsiriboja vieno ar kito pobūdžio programinės įrangos gamyba. 30 % programinės įrangos kūrėjų gamina tik unikalius sprendimus – užsakomuosius programinės įrangos produktus, pritaikytus konkrečios įmonės poreikiams.

1 lentelė

Prielaida: absoliuti dauguma gamintojų kuria užsakomuosius sprendimus turbūt todėl, kad kiekvienos įmonės sudėtis, veikla ir kasdieniniai veiklos procesai yra specifiški, taigi joms pritaikyti jau sukurtą produktą yra sudėtingiau nei parengti naują sprendimą.

2 lentelėje pateikiami duomenys, kiek programinės įrangos kuriama privačiam, o kiek – valstybiniam, sektoriui.

Visi apklaustieji atsakė, kad programinę įrangą gamina privačiam sektoriui, iš jų absoliuti dauguma (76 proc.) - ir valstybiniam sektoriui.                                                   

2 lentelė

Išvada: dauguma gamintojų neapsiriboja programinės įrangos gaminimu tik privačioms įmonėms, t.y. jų tikslinė auditorija yra tiek verslo įmonės, tiek valstybinės organizacijos.

Į klausimą „Kiek gaminate sprendimų“, šiek tiek mažiau nei puse respondentų atsakė, kad jie sukuria nuo 2 iki 4, o daugiau nei puse atsakiusiųjų - 5 ar net daugiau informacinių sistemų sprendimų.

3 lentelė

Šie rezultatai rodo, kad programinės įrangos gamybos produktyvumas yra ganėtinai didelis. Tai yra teigiamas dalykas vien dėl to, kad yra didesnė pasirinkimo galimybė.

Paklausus, kokiai kategorijai priskirtų gaminamą programinę įrangą, aiškių „sprendimų – lyderių“ nebuvo. Atsakymai pateikiami lentelėje.

4 lentelė. Kokiai kategorijai (kategorijoms) priskirtumėte savo PĮ?

^{*Po vieną įmonę nurodė, kad savo gaminamą PĮ priskirtų tokioms kategorijoms kaip medicininių tyrimų apskaitos ir valdymui, CAD/GIS.}

Atsakymų į klausimą rezultatai svyruoja nuo 29 iki 52 proc., tačiau nėra absoliučią daugumą turinčios programinės įrangos kategorijos, kuri būtų plačiausiai gaminama Lietuvoje.

Nežymiai daugiau nei kitų yra gaminama specializuotų verslo procesų apskaitos ir valdymo bei apskaitos ir finansų valdymo sistemų.

Dauguma įmonių pasirinkimą gaminti vienos ar kitos rūšies programinę įrangą grindžia savo specializacija ir turima patirtimi toje srityje (5 lentelė).

5 lentelė

Tam tikros programinės įrangos rūšies didžiausia paklausa rinkoje gamybos kiekiui daro nedidelę įtaką – tik šiek tiek daugiau nei penktadalis respondentų pasirinko pastarąjį atsakymo variantą.

Iš to galima spęsti, kad įmonės yra suinteresuotos gaminti, tai kam turi pakankamai kompetencijos, patirties, reikalingą įrangą, kitus išteklius, o ne tai, ką daugiausiai diegiasi vartotojai.

Programinės įrangos, kuri gaminama visoms ir atskiroms ūkio šakoms, duomenys panašūs.

Programinę įrangą, kuri tinkama visoms ūkio šakoms, gamina net 57 proc. apklaustųjų, 43 proc. – ne visoms.                  

6 lentelė

Vienai veiklos rūšiai gaminančių programinės įrangos daugumos nėra, t. y. veiklos, kurioje yra didžiausias programinės įrangos pasirinkimas, nėra, kiekvienai rūšiai yra panaši pasiūla.

7 lentelė. Kokiai veiklos rūšiai (rūšims) priskirtumėte savo kuriamą PĮ?

Didžiosios daugumos programinės įrangos gamintojų produktai skirti vidutinio dydžio įmonėms. Mikro įmonėms programinės įrangos sprendimus gamina daugiau nei puse apklaustųjų, mažoms ir didelėms – apie du trečdalius respondentų..

9 lentelė

^{*konfigūruojama pagal poreikį}

Didžioji dauguma Lietuvoje gaminamos programinės įrangos (91 proc.) yra skirta darbui per tinklą – visi įmonės darbuotojai gali prieiti prie vienos programos ir joje esančių duomenų. Tik 9 proc. respondentų programinę įrangą gamina individualiai darbo vietai – tai produktai prie kurių prieiga iš kitų kompiuterių yra negalima.

10 lentelė

Visi respondentai šiuo metu kuria programinės įrangos naujas versijas, nė vienas iš respondentų nenurodė, dabar kurtų visiškai naujus programinės įrangos produktus.

To priežastis gali būti ta, kad atnaujinti jau sukurtas versijas yra patogiau, naudingiau ir produktyviau, nes galima patobulinti tai, kas jau buvo sukurta, papildant naujomis galimybėmis ir funkcijomis, ištaisant buvusius sistemos netikslumus.

Kurdami programinę įrangą gamintojai daugiausiai susiduria su darbo jėgos kompetencijos trūkumu – 83 proc. respondentų tai nurodė kaip didžiausią kliūtį. 57 proc. atsakiusiųjų programinės įrangos gamyboje pritrūksta reikiamų išteklių. 7 proc. pasirinko atsakymo variantą „Kita“, kuriame kaip problema nurodyta pasenusias technologijas.

11 lentelė

^{*pasenusios technologijos, nenurodyti sunkumai}             

60 proc. gamintojų kurdami naują produktą naudoja programinės įrangos išteklius iš trečiųjų šalių, o  40 proc. - tik vidinius įmonės išteklius. 

12 lentelė

Lietuvos programinės įrangos gamintojai programinę įrangą kuria tiek bendradarbiaudami su kitomis įmonėmis, tiek savarankiškai (13 lentelė). Pastarųjų yra 43 %, tų, kurie turi nuolatinius partnerius - 30 proc. įmonių, likusi dalis kartais pasirašo bendradarbiavimo sutartį su kitomis įmonėmis.

13 lentelė

Tyrimu taip pat siekta nustatyti, kaip patys gamintojai vertina Lietuvoje gaminamą programinę įrangą: jos vartotojo sąsają, sisteminę sąsają, funkcionalumą ir veikimo stabilumą.

Rezultatai parodė, kad:

- Bendras programinės įrangos vertinimo vidurkis visais keturiais aspektais yra 6,45 balai iš 10 balų vertinimo skalės.

- Nežymiai aukščiau bendro vertinimo vidurkio yra programinės įrangos funkcionalumas (6,8) ir veikimo stabilumas (6,6).

- Šiek tiek mažiau už bendrą vertinimo vidurkį yra sisteminė sąsaja (6,37) ir vartotojo sąsaja (6,0).

14 lentelė. Programinės įrangos vertinimas

Kaip galima matyti iš rezultatų, Lietuvoje gaminamą programinę įrangą daugiausia respondentų vertina pakankamai gerai, vadinasi tiek savo, tiek konkurentų produktus laiko ganėtinai aukštos kokybės.

50 proc. apklaustųjų įmonių programinės įrangos gamybos patirtis yra didelė – 8 ir daugiau metų. 30 proc. atsakiusiųjų sprendimus gamina jau 3-7 metai, tik 20 proc. apklaustųjų programinę įrangą gamina mažiau nei 3 metai.      

15 lentelė

Lietuvos programinės įrangos gamintojai yra tiek mikro (23 proc.), tiek mažo (40 proc.), tiek vidutinio dydžio (37 proc.) įmonės. Tiesa, nėra didelių programinės įrangos gamintojų, kuriose dirbtų daugiau nei 250 darbuotojų.     

16 lentelė

Tyrimo išvados

1. Lietuvos programinės įrangos gamintojai yra mikro, mažo ir vidutinio dydžio įmonės, kurios gamina tiek tiražuojamą, tiek unikalią programinę įrangą (67 proc.) ir turi 3-7 metų (30 proc.) arba daugiau nei 8 metų (50 proc.) patirtį kurimo srityje.
2. Visos apklaustos įmonės gamina bent du programinės įrangos produktus, 57 proc. jų gamina daugiau nei 5. Visų respondentų gaminami produktai yra skirti privataus sektoriaus įmonėms bei organizacijoms, 76 proc. jų yra tinkami ir valstybiniam sektoriui. 
3. Vyraujančios programinės įrangos rūšies tarp gamintojų nėra, kiek dažniau yra gaminama specializuotų verslo procesų apskaitos ir valdymo (52 proc.) bei apskaitos ir finansų valdymo (48 proc.) programinė įranga. Kitų kategorijų programinės įrangos gamintojų skaičius yra tarpusavyje panašus: E-CRM, kontaktų valdymo sprendimus gamina po 29 proc. apklaustųjų, turinio valdymo, elektroninės komercijos (B2C) sprendimus kuria 33 proc. įmonių.
4. Mažiausiai gaminami medicininių tyrimų apskaitos ir valdymo, CAD / GIS sprendimai.
5. Gamintojai specializuojasi vienos ar kitos programinės įrangos kūrimo srityje ir joje turi didžiausią patirtį (86 proc.).
6. Lietuvos įmonės verslo valdymo sistemas kuria įvairioms ūkio šakoms, nėra vienos veiklos rūšies, kurios programinės įrangos pasiūla yra didžiausia, o daugiau nei pusė (57 proc.) gaminamos programinės įrangos yra tinkama visoms sritims (mokymo įstaigoms, pardavimams, telekomunikacijoms, architektūrai, automobilių verslui).
7. Daugiausia gaminamų informacinių sistemų skirta vidutinio dydžio įmonėms. Absoliuti dauguma (91 proc.) įmonėms parengtų sprendimų yra skirta tinklui, o ne individualioms darbo vietoms.
8. Visi atsakiusieji šiuo metu kuria programinės įrangos naujas versijas, nė viena iš apklaustų įmonių kol kas negamina visiškai naujų produktų.
9. Kuriant produktus daugiausia susiduriama su darbo jėgos kompetencijos trūkumu (83 proc.). Turbūt dėl to dalis įmonių gamindamos sprendimus linkusios turėti nuolatinius partnerius (30 proc.) arba bent kartais pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su kita įmone (27 proc.). Be to, 60 proc. apklaustųjų kurdami verslo valdymo sprendimus naudoja gamybai reikalingus išteklius iš trečiųjų šalių (pvz. užsienio programinės įrangos kūrėjų).
10. Patys programinės įrangos gamintojai Lietuvoje kuriamą programinę įrangą pagal jos funkcionalumą, veikimo stabilumą, sistemiškumą ir pritaikomumą vartotojo poreikiams vertina patenkinamai – 6,45 balo iš 10 balų programinės įrangos vertinimo skalėje.