Programinė įranga tai kompiuterio vykdomų instrukcijų seka, skirta tam tikriems veiksmams atlikti. Dažniausiai tokia įranga parašoma naudojant programavimo kalbas, o vėliau kompiliuojant ar interpretuojant parašytą kodą. Klasifikuojant programinę įrangą, pirmiausia ją galima suskirstyti į dvi grupes: sisteminę (bendrąją) ir taikomąją. Sisteminei priklauso ta programinė įranga, be kurios kompiuteris apskritai negalėtų funkcionuoti. Tai operacinės sistemos, darbo kompiuterių tinkluose bei kitos programos, kurias turi visi šiuolaikiniai kompiuteriai, nesvarbu, kam jie naudojami.

Sisteminė programinė įranga atsakinga už atskirų techninės įrangos komponentų kontrolę, integravimą ir valdymą tam, kad taikomoji programinė įranga galėtų naudoti šią įranga nežinant žemo lygio detalių.
Galima išskirti kelias sisteminės įrangos kategorijas
• operacinės sistemos,
• tvarkyklės,
• vartotojų identifikavimo sistemos.

Taikomoji programinė įranga

Taikomąją programinę įrangą sudaro programos ir jų sistemos, skirtos konkretiems vartotojo uždaviniams spręsti. Šią įrangą kuria ir profesionalūs programuotojai (dažniausiai nemaži jų kolektyvai), ir kvalifikuoti vartotojai. Eiliniam vartotojui svarbu suprasti, kuri taikomosios įrangos programų sistema (dažnai vadinama paketu) tinkamiausia jo uždaviniui atlikti. Tai gali būti viena programa ar susijusių programų paketas.

• tekstų apdorojimo programinė įranga,
  
• tekstų rengyklės,
  
• stalinė leidybos sistema,
  
• elektroninės lentelės,
  
• duomenų bazių valdymo sistemos,
  
• grafinė programinė įranga,
  
• hipertekstinė programinė įranga,
  
• multimedia,
  
• interneto pokalbių programos
  
• pateikčių rengyklės,
  
• integruota programinė įranga,
  
• monitoringo (stebėjimo) programos,
  
• paslaugų programos,
  
• dokumentų valdymo (ir raštvedybos) programos,
  
• turinio valdymo programos,
  
• verslo sistemos,
  
• virusai.
  

Programinės įrangos skirstymas į sisteminę ir taikomąją yra labai sąlygiškas. Pavyzdžiui, darbo kompiuterių tinkluose programas dažnai galima priskirti ir prie vienos, ir prie kitos, ir dažnai labiausiai pavykusios taikomosios programos vėliau tampa sisteminėmis. Nors jau yra sukurta labai daug taikomųjų programų paketų, vis dėlto vartotojų poreikiai auga, ir nuolat tenka kurti naujas programas. Todėl ir derėtų išskirti svarbią programinės įrangos dalį - programų kūrimo įrangą. Ją sudaro programavimo kalbos ir kalbų procesoriai (transliatoriai). Ši dalis galėtų būti vadinama universaliąja, nes naudojama tiek sisteminėms, tiek taikomosioms programoms rašyti ir įdiegti.

Parengta pagal:
Lietuvos Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenis.
http://atviraskodas.ivpk.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=97&Itemid=1